CROS ir BiCROS klausos aparatai: sprendimas, kai viena ausis negirdi

„Viena ausimi negirdžiu jau daug metų, bet kita juk girdi. Ar čia dar galima kažką padaryti?“

Šį klausimą klausos centre girdime dažnai. Dar labiau stebina tai, kad nemaža dalis žmonių, turinčių sunkų vienos ausies klausos sutrikimą, apie CROS arba BiCROS klausos sprendimą išgirsta pirmą kartą.

Vienas įdomiausių momentų būna pirmasis sistemos išbandymas. Žmogui uždedami du nedideli prietaisai, o specialistas pradeda kalbėti iš tos pusės, kurioje pacientas beveik arba visiškai negirdi.

Žmogus atsako į klausimą ir dažnai nustemba:

„Palaukite, jūs kalbėjote iš mano negirdinčios pusės?“

Kartais pacientui net sunku subjektyviai pasakyti, ar jis tuo metu girdi viena, ar dviem ausimis. Garsas iš anksčiau „nebylios“ pusės pasiekia žmogų taip natūraliai, kad gali susidaryti pojūtis, jog pradėjo girdėti pati silpnesnė ausis.

Tačiau negirdinti ausis staiga neatsistato. CROS sistema jos pusėje esantį garsą belaidžiu būdu perduoda į geriau girdinčią ausį. Žmogus vėl gauna informaciją iš abiejų galvos pusių, nors galutinį signalą vis dar priima viena geriau girdinti ausis.

Tai nėra tikras klausos abiem ausimis atkūrimas, tačiau kasdienis rezultatas gali būti labai reikšmingas: žmogui nebereikia kiekvieną kartą sukti galvos, prašyti pašnekovo persėsti ar jausti, kad viena aplinkos pusė nuolat lieka už girdėjimo ribų.

Kas yra vienpusis klausos sutrikimas?

Vienpusis klausos sutrikimas reiškia, kad viena ausis girdi normaliai arba palyginti gerai, o kitoje ausyje nustatomas gerokai didesnis klausos pablogėjimas.

Kai silpnesnė ausis turi sunkų arba labai sunkų neurosensorinį klausos sutrikimą ir įprastas klausos aparatas jai nebesuteikia pakankamos kalbos supratimo naudos, ji gali būti vadinama neprotezuojama ausimi.

Tai nebūtinai reiškia, kad žmogus ta ausimi negirdi visiškai jokio garso. Audiogramos metu jis gali sureaguoti į labai stiprius tonus, tačiau kalbos supratimas gali būti toks prastas, kad paprastas garso sustiprinimas nepadeda.

Tokiu atveju galingesnis klausos aparatas nebūtinai išsprendžia problemą. Garsas gali tapti stipresnis, tačiau kalba – ne aiškesnė.

Vienpusis labai sunkus klausos sutrikimas tarptautinėje literatūroje dažnai vadinamas single-sided deafness, sutrumpintai SSD. Jam būdingi sunkumai girdint iš silpnesnės pusės, suprantant kalbą triukšme ir orientuojantis erdvinėje garso aplinkoje.

Kodėl vienos gerai girdinčios ausies ne visada pakanka?

Žmogus, ilgą laiką girdintis tik viena ausimi, dažnai išmoksta prisitaikyti. Jis pasisuka gerąja ausimi į pašnekovą, atsisėda tam tikroje stalo pusėje, vaikšto konkrečioje kito žmogaus pusėje ir stengiasi aplinką kontroliuoti taip, kad svarbūs garsai pasiektų geriau girdinčią ausį.

Dėl šio prisitaikymo aplinkiniai gali net nepastebėti, kiek daug papildomų pastangų žmogui reikia kasdieniame bendravime.

Tačiau viena ausis negali visiškai pakeisti dviejų ausų darbo.

Sunkiau girdėti iš negirdinčios pusės

Kai žmogus kalba silpnesnės ausies pusėje, jo balsą iš dalies užstoja klausytojo galva. Kol garsas pasiekia geriau girdinčią ausį, jis susilpnėja.

Šis reiškinys vadinamas galvos šešėlio efektu.

Galva ypač slopina aukštesnio dažnio garsus, kuriuose yra daug kalbos aiškumui svarbios informacijos. Todėl žmogus gali girdėti, kad kažkas kalba, tačiau praleisti dalį priebalsių ir neteisingai suprasti žodžius. CROS ir BiCROS sistemos pirmiausia buvo sukurtos būtent šiam efektui sumažinti.

Sunkiau suprasti kalbą triukšme

Dvi veikiančios ausys leidžia smegenims palyginti iš abiejų pusių gaunamą garsinę informaciją ir lengviau atskirti kalbą nuo foninio triukšmo.

Kai girdima tik viena ausimi, šios informacijos sumažėja. Ypač sudėtingos tampa situacijos:

• restorane ar kavinėje;
• šeimos susibūrime;
• susitikime prie didesnio stalo;
• automobilyje;
• vaikštant šalia kito žmogaus;
• kai vienu metu kalba keli pašnekovai;
• kai kalba ir triukšmas sklinda iš skirtingų pusių.

CROS ir BiCROS sistemos gali pagerinti kalbos girdimumą, kai kalbantis žmogus yra silpnesnės ausies pusėje. Tačiau rezultatas priklauso nuo to, kurioje pusėje yra kalba ir iš kur sklinda triukšmas.

Sunkiau tiksliai nustatyti garso vietą

Normaliai girdint dviem ausimis, smegenys lygina:

• kurią ausį garsas pasiekė anksčiau;
• kurioje ausyje jis buvo stipresnis;
• kaip garsą pakeitė ausų kaušeliai ir galvos padėtis.

Ši informacija leidžia gana tiksliai nustatyti garso kryptį ir vietą.

Kai viena ausis neperduoda tinkamos informacijos, tikslus lokalizavimas tampa sudėtingesnis. Vis dėlto tai nereiškia, kad žmogus visiškai praranda gebėjimą orientuotis.

Ilgainiui jis gali išmokti naudoti kitus požymius:

• garso stiprumo ir tembro pokyčius;
• galvos pasukimą;
• kūno judesius;
• regimąją informaciją;
• situacijos kontekstą;
• vienos ausies kaušelio sukuriamus spektrinius požymius.

Dėl to žmogus gali pakankamai gerai suprasti, ar garsas sklinda iš kairės, dešinės, priekio ar apytiksliai iš užnugario, nors tiksliai nurodyti jo kampą gali būti sunkiau.

Didėja klausymosi įtampa

Nuolatinis galvos sukimas, lūpų stebėjimas, praleistų žodžių atkūrimas ir bandymas nuspėti pokalbio turinį reikalauja papildomų pastangų.

Žmogus gali atrodyti prisitaikęs, tačiau po ilgesnio susitikimo ar bendravimo triukšmingoje aplinkoje jaustis pavargęs, įsitempęs arba pradėti vengti sudėtingesnių pokalbių.

2025 m. paskelbtame tyrime dalyvavo 19 žmonių, pirmą kartą pradėjusių naudoti CROS arba BiCROS sistemas. Jie buvo vertinami prieš aparatų naudojimą, po savaitės, po trijų ir po šešių mėnesių. Tyrimo metu nustatyta, kad kalbos supratimas triukšme gerėjo, o klausymosi pastangos palaipsniui mažėjo. Geriausi rezultatai buvo užfiksuoti po šešių mėnesių naudojimo.

Kas yra CROS klausos aparatas?

CROS yra angliško termino Contralateral Routing of Signal trumpinys. Lietuviškai jį galima apibūdinti kaip garso perdavimą į priešingą ausį.

CROS sistema skirta žmogui, kuris:

• viena ausimi negirdi arba ja beveik nesupranta kalbos;
• silpnesnės ausies negalima veiksmingai protezuoti įprastu klausos aparatu;
• kita ausimi girdi normaliai arba beveik normaliai.

Sistema susideda iš dviejų prietaisų:

1. Ant neprotezuojamos ausies nešiojamas CROS siųstuvas.
2. Ant geriau girdinčios ausies nešiojamas garsą priimantis aparatas.

Negirdinčios ausies pusėje esantis prietaisas išoriškai atrodo panašiai kaip klausos aparatas, tačiau jo pagrindinė užduotis nėra leisti garsą į tą ausį.

Jis veikia kaip belaidis mikrofonas:

• priima iš neprotezuojamos pusės sklindantį garsą;
• apdoroja signalą;
• belaidžiu ryšiu perduoda jį į kitoje ausyje esantį aparatą;
• garsas pateikiamas geriau girdinčiai ausiai.

Taip žmogus gauna prieigą prie garsų iš abiejų galvos pusių, nors juos fiziologiškai vis dar priima viena ausis.

Kaip CROS veikia realioje situacijoje?

Įsivaizduokime, kad žmogus visiškai negirdi kaire ausimi, o dešine ausimi girdi gerai.

Be CROS sistemos:

• kairėje esantį pašnekovą užstoja galva;
• žmogui reikia pasukti dešinę ausį į kalbantį asmenį;
• dalis kalbos informacijos prarandama;
• triukšmingoje aplinkoje suprasti tampa dar sunkiau.

Naudojant CROS:

• kairėje esantis mikrofonas priima pašnekovo balsą;
• signalas belaidžiu būdu perduodamas į dešinės ausies aparatą;
• žmogus balsą išgirsta savo geriau girdinčia ausimi;
• nebereikia kiekvieną kartą pasukti galvos ar prašyti pašnekovo persėsti.

CROS sistemos tikslas nėra atkurti pažeistos ausies veiklą. Jos tikslas – neleisti prarasti svarbios garsinės informacijos vien todėl, kad ji sklinda iš neprotezuojamos pusės.

Kodėl pirmasis CROS išbandymas taip nustebina?

Žmogus, daug metų negirdintis viena ausimi, paprastai jau būna susitaikęs, kad viena jo pusė yra tarsi „akloji klausos zona“.

Pirmojo bandymo metu specialistas gali:

• atsistoti prie neprotezuojamos ausies;
• kalbėti įprastu balsu;
• tyliau tarti žodžius;
• užduoti klausimus nepasakęs, iš kurios pusės kalbės;
• keisti savo vietą paciento atžvilgiu.

Kai žmogus supranta žodžius, jo pirmoji reakcija dažnai būna tikras nustebimas.

Jis gali sakyti:

„Atrodo, kad girdžiu ta blogąja ausimi.“

Arba:

„Negaliu suprasti, ar dabar girdžiu viena, ar dviem ausimis.“

Šis subjektyvus pojūtis yra visiškai suprantamas. CROS pusėje esantis mikrofonas garsą perduoda taip greitai, kad kasdieniame pokalbyje žmogui nebūtina sąmoningai analizuoti, kuris prietaisas jį priėmė.

Negirdinti ausis nepradeda veikti, tačiau anksčiau prarasti garsai vėl tampa prieinami.

Kas yra BiCROS klausos aparatas?

BiCROS yra termino Bilateral Contralateral Routing of Signal trumpinys.

BiCROS sistema skirta tada, kai:

• viena ausis yra neprotezuojama;
• kita ausis taip pat turi klausos sutrikimą;
• geriau girdinčiai ausiai reikalingas įprastas garso stiprinimas.

BiCROS sistema vienu metu atlieka dvi funkcijas:

1. Priima garsus iš neprotezuojamos ausies pusės ir perduoda juos į geriau girdinčią ausį.
2. Sustiprina garsus pagal geriau girdinčios ausies klausos sutrikimą.

Paprastai tariant:

CROS perduoda garsą iš negirdinčios pusės į normaliai arba beveik normaliai girdinčią ausį.

BiCROS perduoda garsą iš negirdinčios pusės ir kartu sustiprina geriau girdinčiai ausiai pateikiamą garsą.

Kuo skiriasi CROS ir BiCROS?

Kam gali būti tinkamas CROS sprendimas?

CROS dažniausiai svarstomas, kai žmogus:

• turi vienpusį sunkų arba labai sunkų neurosensorinį klausos sutrikimą;
• silpnesne ausimi beveik nesupranta kalbos;
• iš įprasto klausos aparato blogojoje ausyje negauna pakankamos funkcinės naudos;
• kita ausimi girdi normaliai arba beveik normaliai;
• sunkiai girdi žmones, esančius silpnesnės ausies pusėje;
• nuolat turi pasukti gerąją ausį į pašnekovą;
• jaučia didelę klausymosi įtampą grupiniuose pokalbiuose.

Tinkamumas turėtų būti vertinamas ne tik pagal toninės audiogramos slenksčius.

Svarbu įvertinti:

• kalbos supratimą kiekviena ausimi;
• ar silpnesnė ausis gauna naudos iš įprasto stiprinimo;
• klausos sutrikimo priežastį;
• geriau girdinčios ausies būklę;
• kasdienes klausymosi situacijas;
• žmogaus lūkesčius.

Kam gali būti tinkamas BiCROS sprendimas?

BiCROS dažniausiai svarstomas, kai viena ausis yra praktiškai neprotezuojama, o kitoje taip pat nustatytas klausos pablogėjimas.

Pavyzdžiui:

• kaire ausimi žmogus kalbos beveik nesupranta;
• dešinėje ausyje nustatytas vidutinis klausos sutrikimas;
• dešinei ausiai reikalingas įprastas klausos aparatas;
• kartu norima girdėti ir iš kairės pusės sklindančius garsus.

Tokiu atveju į dešinės ausies aparatą patenka:

• dešinėje pusėje esančio mikrofono priimtas garsas;
• iš kairės pusės CROS siųstuvo perduotas garsas.

Abu signalai apdorojami ir pritaikomi pagal dešinės, tai yra geriau girdinčios, ausies klausą.

Kokią naudą gali suteikti CROS ir BiCROS?

Geresnis žmonių girdėjimas iš neprotezuojamos pusės

Tai pagrindinė sistemos nauda. Žmogus gali geriau išgirsti šalia silpnesnės ausies sėdintį ar stovintį pašnekovą.

Mažesnis poreikis sukti galvą

Nereikia kiekvieno pokalbio metu stengtis atsisukti gerąja ausimi. Tai ypač svarbu automobilyje, susirinkime, prie pietų stalo ar einant šalia kito žmogaus.

Mažesnis galvos šešėlio poveikis

Garsas priimamas silpnesnėje pusėje dar prieš jam pereinant aplink galvą ir susilpnėjant.

2019 m. tyrime CROS ir BiCROS sistemos pagerino kalbos supratimą, kai tikslinis kalbos signalas buvo pateikiamas neprotezuojamos ausies pusėje. CROS ir BiCROS taip pat veiksmingiau nei tyrime naudotas neoperacinis kaulinio laidumo sprendimas sumažino galvos šešėlio poveikį.

Geresnė orientacija garsinėje aplinkoje

Nors tikras binauralinis lokalizavimas neatkuriamas, daugelis pacientų praktiškai jaučia, kad aplinka tapo vientisesnė.

Žmogus gali lengviau pastebėti:

• kad kažkas jį kalbina iš silpnesnės pusės;
• iš kurios bendros pusės pasigirdo balsas;
• kurioje pusėje suskambo telefonas;
• iš kurios pusės priartėjo žmogus;
• kurioje aplinkos dalyje įvyko garsinis įvykis.

Ši nauda gali būti ypač pastebima po ilgesnio naudojimo, kai žmogus pripranta prie sistemos ir išmoksta atpažinti naujai gaunamą garsinę informaciją.

Mažesnės klausymosi pastangos

Kai nereikia nuolat spėlioti, sukti galvos ir bandyti atkurti praleistus žodžius, bendravimas gali reikalauti mažiau sąmoningų pastangų.

2025 m. tyrime CROS ir BiCROS naudotojų klausymosi pastangos palaipsniui mažėjo, o kalbos supratimas triukšme gerėjo per šešių mėnesių stebėjimo laikotarpį.

Didesnis aplinkos garsų pastebėjimas

Žmogus gali greičiau pastebėti:

• iš silpnesnės pusės kalbantį asmenį;
• kasdienius aplinkos garsus;
• kolegos ar šeimos nario kreipimąsi;
• įspėjamuosius signalus;
• artėjančius objektus ar žmones.

Tačiau saugumui svarbiose situacijose vis tiek nereikėtų pasikliauti vien aparatais. CROS ir BiCROS nepakeičia regimojo aplinkos stebėjimo, ypač gatvėje ar vairuojant.

Ar CROS ir BiCROS padeda nustatyti garso kryptį?

Tai viena svarbiausių ir dažniausiai netiksliai paaiškinamų temų.

Teiginys, kad CROS ar BiCROS naudotojas „negalės nustatyti garso krypties“, būtų per kategoriškas.

Praktikoje nemaža dalis pacientų sugeba atskirti:

• ar garsas sklinda iš kairės;
• ar garsas sklinda iš dešinės;
• ar žmogus kalba iš priekio;
• kurioje bendroje aplinkos pusėje pasigirdo garsas.

Kai kurie pacientai šį gebėjimą demonstruoja jau pirmojo išbandymo metu. Kitiems reikia ilgesnio prisitaikymo.

Žmogui gali padėti:

• skirtingas vietinio mikrofono ir CROS siųstuvo priimto signalo skambesys;
• garso stiprumo ir tembro pokyčiai;
• nedideli galvos judesiai;
• ausies kaušelio suteikiama informacija;
• regimieji aplinkos požymiai;
• situacijos kontekstas;
• ilgainiui išmoktos klausymosi strategijos.

Todėl paciento pojūtis, kad su CROS ar BiCROS jam tapo lengviau suprasti, iš kurios pusės sklinda garsas, yra visiškai realus.

Kuo garso pusės atpažinimas skiriasi nuo tikslios lokalizacijos?

Gebėjimas atskirti bendrą garso pusę nėra visiškai tas pats, kas tikslus binauralinis lokalizavimas.

Žmogus gali teisingai suprasti, kad balsas sklinda iš kairės, tačiau jam gali būti sunkiau tiksliai nustatyti:

• ar garsas sklinda 20 ar 50 laipsnių kampu;
• koks tikslus atstumas iki garso šaltinio;
• ar garsas yra šiek tiek priekyje, ar šiek tiek už nugaros;
• kokia tikslia kryptimi objektas juda.

Normaliam binauraliniam lokalizavimui reikalinga informacija iš dviejų veikiančių ausų. Smegenys lygina labai mažus garso atėjimo laiko ir stiprumo skirtumus tarp ausų.

CROS ir BiCROS sistemose garsai iš abiejų pusių galiausiai perduodami į vieną geriau girdinčią ausį. Todėl įprasti dviejų ausų laiko ir stiprumo skirtumai nėra atkuriami.

Dėl to tiksliausia formuluotė yra tokia:

CROS ir BiCROS gali pagerinti orientaciją aplinkoje bei padėti atskirti, iš kurios bendros pusės sklinda garsas, tačiau jie neatkuria tokio tikslaus erdvinio girdėjimo, kokį suteikia dvi veikiančios ausys.

Ką apie lokalizaciją rodo moksliniai tyrimai?

Moksliniuose tyrimuose svarbu atskirti du skirtingus rezultatus:

1. Objektyvų lokalizacijos tikslumą, kai žmogus turi tiksliai nurodyti garso šaltinio kampą kontroliuojamoje laboratorinėje aplinkoje.
2. Subjektyvų erdvinį girdėjimą, kai žmogus vertina, kaip gerai orientuojasi kasdienėse situacijose.

2019 m. tyrime CROS ir BiCROS naudojimas nepagerino objektyvaus garso lokalizavimo, o kai kuriomis tyrimo sąlygomis lokalizavimo tikslumas net sumažėjo. Tyrimo autoriai taip pat nurodė, kad dalyviams nebuvo suteiktas ilgas pripratimo prie sistemos laikotarpis.

Tačiau 2024 m. paskelbtame atsitiktinių imčių tyrime CROS naudotojų subjektyvus erdvinio girdėjimo vertinimas po 24 mėnesių pagerėjo, palyginti su pradine būkle. Objektyvų lokalizavimą labiausiai pagerino kochlearinis implantas, tačiau CROS grupės pacientai vis tiek jautė praktinę erdvinio girdėjimo naudą.

Šie rezultatai vienas kitam neprieštarauja.

Žmogus laboratoriniame teste gali nesugebėti tiksliai nurodyti garso šaltinio kampo, tačiau realiame gyvenime:

• greičiau pastebėti garsą;
• suprasti, iš kurios bendros pusės jis sklinda;
• lengviau susiorientuoti;
• jaustis saugiau ir užtikrinčiau;
• mažiau sukti galvą;
• subjektyviai vertinti savo erdvinį girdėjimą geriau.

Būtent tai dažnai matome ir praktikoje.

Ar CROS atkuria tikrą girdėjimą abiem ausimis?

Ne. Tai būtina pacientui paaiškinti sąžiningai.

Nors žmogus nešioja du prietaisus ir gauna informaciją iš abiejų galvos pusių, galutinį signalą vis tiek priima viena geriau girdinti ausis.

Todėl CROS ir BiCROS:

• neatkuria pažeistos ausies klausos;
• neatkuria normalaus binauralinio girdėjimo;
• negrąžina visų dviejų ausų laiko ir stiprumo skirtumų;
• negarantuoja normalaus objektų lokalizavimo;
• negali visiškai pakeisti dviejų veikiančių ausų.

Tačiau tai nereiškia, kad sistema tik „permeta garsą“ ir daugiau nieko nesuteikia.

Daugeliui pacientų CROS ar BiCROS gali:

• grąžinti garsus iš anksčiau neprieinamos pusės;
• pagerinti bendrą orientaciją aplinkoje;
• padėti atskirti garso pusę;
• sumažinti klausymosi įtampą;
• pagerinti kalbos girdimumą tam tikrose triukšmingose situacijose;
• sukurti subjektyvų vientisesnės garsinės aplinkos pojūtį.

Kodėl žmogui gali atrodyti, kad jis girdi dviem ausimis?

Subjektyvus pojūtis ir fiziologinis garso kelias nėra tas pats.

Pacientas gali jausti, kad girdi dviem ausimis, nes:

• garsas priimamas iš abiejų galvos pusių;
• nebereikia atsisukti gerąja ausimi;
• garsinis įvykis pastebimas iš karto;
• signalas perduodamas beveik akimirksniu;
• abu prietaisai veikia kaip viena sistema;
• smegenims svarbiausia tampa pati garsinė informacija, o ne tai, kuris mikrofonas ją priėmė.

Todėl paciento pasakymas „atrodo, kad vėl girdžiu abiem ausimis“ nėra klaidingas jo subjektyvaus pojūčio apibūdinimas.

Specialistas turėtų tik paaiškinti, kad mediciniškai negirdinti ausis neatsistatė – jos pusėje esantį garsą priėmė CROS siųstuvas.

Ar su CROS visada bus lengviau girdėti triukšme?

Ne visose situacijose.

CROS siųstuvas perduoda ne tik kalbą, bet ir kitus jo pusėje esančius garsus.

Didžiausia nauda dažniausiai jaučiama tada, kai:

• svarbus pašnekovas yra neprotezuojamos ausies pusėje;
• triukšmas yra geriau girdinčios ausies pusėje arba kitoje aplinkos dalyje.

Tačiau jeigu pašnekovas yra geriau girdinčios ausies pusėje, o stiprus triukšmas sklinda iš CROS pusės, sistema gali perduoti papildomą nepageidaujamą triukšmą į geriau girdinčią ausį. Tam tikroje situacijoje kalbą tuomet gali būti sunkiau suprasti.

2019 m. tyrime CROS ir BiCROS pagerino kalbos supratimą, kai kalba sklido iš silpnesnės pusės, tačiau galėjo pabloginti rezultatą, kai nepalankiomis sąlygomis triukšmas buvo perduodamas į geriau girdinčią ausį.

Dėl šios priežasties svarbu:

• individualiai sureguliuoti sistemą;
• paaiškinti pacientui skirtingas klausymosi situacijas;
• išmokyti naudotis programomis;
• prireikus reguliuoti CROS signalo balansą;
• išbandyti aparatus realioje kasdienėje aplinkoje.

Ar kiekvienam vienpusiam klausos sutrikimui reikia CROS?

Ne.

Jeigu silpnesnė ausis, naudojant tinkamai sureguliuotą įprastą klausos aparatą, vis dar gali pakankamai gerai suprasti kalbą, dažnai naudingiau protezuoti abi ausis įprastais klausos aparatais.

CROS paprastai svarstomas tada, kai įprastas garso stiprinimas blogesnėje ausyje nebesuteikia funkcinės naudos.

Sprendžiant, kuris variantas tinkamiausias, svarbu atlikti ne tik toninę audiogramą, bet ir kalbos supratimo tyrimą.

Du žmonės gali turėti panašius klausos slenksčius, tačiau labai skirtingą kalbos supratimą. Vienam įprastas klausos aparatas silpnesnėje ausyje gali būti naudingas, o kitam didesnis stiprinimas tik padidins garsumą, bet nepagerins aiškumo.

Ar vienpusį klausos sutrikimą pirmiausia turi įvertinti gydytojas?

Taip.

Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jeigu:

• viena ausimi klausa pablogėjo staiga;
• atsirado nuolatinis vienpusis ūžesys;
• kartu pasireiškė galvos svaigimas;
• jaučiamas spaudimas ar pilnumas ausyje;
• klausa tarp ausų labai skiriasi, tačiau priežastis nežinoma;
• atsirado veido tirpimas, silpnumas ar kitų neurologinių simptomų;
• klausa pablogėjo po galvos traumos.

Staigus vienos ausies klausos pablogėjimas yra skubiai vertintina medicininė būklė. Tokiu atveju pirmasis žingsnis turi būti ne klausos aparato parinkimas, o kuo skubesnė LOR gydytojo konsultacija.

CROS arba BiCROS sprendimas paprastai svarstomas po medicininio ištyrimo, kai nustatoma, kad klausos sutrikimas yra ilgalaikis ir silpnesnės ausies negalima veiksmingai protezuoti įprastu būdu.

CROS ir BiCROS sprendimai Rexton klausos aparatuose

„Otono“ klausos centruose galima išbandyti Rexton CROS ir BiCROS sprendimus, skirtus vienpusiam arba labai asimetriškam klausos sutrikimui.

Rexton sistemoje ant neprotezuojamos ausies esantis CROS įrenginys priima garsą ir belaidžiu būdu perduoda jį į kitoje ausyje esantį Rexton klausos aparatą.

Priklausomai nuo geriau girdinčios ausies būklės, sistema programuojama kaip:

• CROS, kai geresnei ausiai reikšmingo garso stiprinimo nereikia;
• BiCROS, kai geresnėje ausyje taip pat yra klausos sutrikimas ir garsą reikia sustiprinti.

„Otono“ centruose siūlome Rexton Reach R-Li CROS siųstuvą. Jis įkraunamas ir veikia kartu su Reach R-Li arba Reach R-Li T klausos aparatu ant geriau girdinčios ausies.

Kaip CROS sistema išbandoma „Otono“ centre?

CROS ar BiCROS nereikėtų rinktis vien perskaičius techninį aprašymą. Šio sprendimo naudą žmogus geriausiai supranta jį praktiškai išbandęs.

Vizito metu:

1. Atliekamas abiejų ausų klausos tyrimas.
2. Įvertinami klausos slenksčiai.
3. Atskirai įvertinamas kalbos supratimas.
4. Nustatoma, ar silpnesnę ausį dar galima protezuoti įprastu aparatu.
5. Parenkamas CROS arba BiCROS režimas.
6. Sistema sureguliuojama pagal geriau girdinčios ausies klausą.
7. Atliekamas praktinis bandymas kalbant iš skirtingų pusių.
8. Vertinama, kaip žmogus atskiria garso pusę.
9. Palyginamas girdėjimas su sistema ir be jos.
10. Aptariamos realios sistemos galimybės bei ribos.

Pirmojo bandymo metu žmogus gali būti paprašytas žiūrėti tiesiai į priekį, o specialistas kalbės iš neprotezuojamos ausies pusės.

Būtent tada dažnai įvyksta netikėtas momentas – žmogus supranta visą klausimą, nors prieš kelias minutes toje pačioje situacijoje kalbos beveik negirdėjo.

Taip pat galima keisti kalbėtojo vietą ir paprašyti žmogaus nurodyti, iš kurios bendros pusės sklinda balsas. Praktikoje nemaža dalis pacientų šią pusę atskiria geriau, nei patys tikėjosi.

Ko tikėtis pradėjus naudoti CROS arba BiCROS?

Prie sistemos gali reikėti priprasti.

Pirmosiomis dienomis žmogus gali pastebėti, kad iš silpnesnės pusės pradėjo girdėti gerokai daugiau garsų nei anksčiau. Dalis jų bus svarbūs, o dalis – foniniai ir iki tol nepastebėti.

Adaptacijos metu žmogus mokosi:

• atpažinti naujai pasiekiamus garsus;
• atsirinkti svarbią kalbą;
• suprasti, kada signalas perduodamas iš CROS pusės;
• geriau orientuotis skirtingose erdvėse;
• naudoti galvos judesius ir kitus garso krypties požymius;
• mažiau sąmoningai galvoti, kuris prietaisas priėmė garsą.

2025 m. tyrimo rezultatai parodė, kad kalbos supratimas triukšme ir klausymosi pastangos gali gerėti palaipsniui per kelis naudojimo mėnesius. Todėl sistemos nereikėtų galutinai vertinti vien pagal kelias minutes kabinete ar pirmą naudojimo dieną.

Pakartotiniai reguliavimai gali būti reikalingi norint:

• subalansuoti signalą iš abiejų pusių;
• sumažinti per stiprų foninio triukšmo perdavimą;
• pagerinti kalbos komfortą;
• parinkti tinkamiausius mikrofonų nustatymus;
• pritaikyti sistemą konkrečioms paciento situacijoms.

Dažniausiai užduodami klausimai apie CROS ir BiCROS

CROS ir BiCROS išbandymas „Otono“ klausos centre

Jeigu viena ausimi negirdite arba jums anksčiau buvo pasakyta, kad jos neįmanoma protezuoti, tai dar nereiškia, kad iš tos pusės sklindantys garsai turi likti nepasiekiami.

„Otono“ klausos centre galima:

• atlikti abiejų ausų klausos tyrimą;
• įvertinti klausos asimetriją;
• patikrinti kalbos supratimą;
• išsiaiškinti, ar silpnesnė ausis dar yra protezuojama;
• išbandyti Rexton CROS arba BiCROS sistemą;
• palyginti girdėjimą su sistema ir be jos;
• praktiškai patikrinti garso pusės atpažinimą;
• individualiai sureguliuoti aparatus pagal kasdienius poreikius.

Neretai žmogui pakanka kelių minučių, kad suprastų, kiek daug garsinės informacijos jis iki tol praleisdavo iš vienos pusės.

Kai kuriuos pacientus labiausiai nustebina ne vien tai, kad jie išgirsta specialisto balsą iš silpnesnės pusės. Juos nustebina tai, kad garsas atrodo toks natūralus, jog sunku suprasti, ar jie tuo metu girdi viena, ar dviem ausimis.

CROS nėra pažeistos ausies atkūrimas. Tačiau tinkamai parinkta ir sureguliuota sistema gali padėti žmogui geriau girdėti iš abiejų galvos pusių, lengviau orientuotis aplinkoje ir nebejausti, kad pusė pasaulio nuolat lieka už girdėjimo ribų.