Kodėl klausos aparatų nereikėtų atidėlioti?

Klausos praradimas dažnai vystosi nepastebimai

Daugelis žmonių prastėjančią klausą pastebi ne iš karto. Iš pradžių atrodo, kad aplinkiniai kalba neaiškiai, televizorius skamba per tyliai, o triukšmingoje aplinkoje tiesiog „sunku suprasti“. Dėl to klausos patikra dažnai atidedama.

Moksliniai duomenys rodo, kad žmonės iš tiesų ilgai laukia prieš įsigydami klausos aparatus. Ilgalaikiame tyrime nustatyta, kad vidutinis laikas nuo momento, kai žmogus jau yra kandidatas klausos aparatams, iki realaus jų įsigijimo siekė apie 8,9 metų. Tyrimo autoriai daro išvadą, kad suaugusieji su klausos praradimu dažnai reikšmingai atideda klausos reabilitaciją klausos aparatais.

Pripratimas prie klausos aparatų yra procesas

Klausos aparatai nėra tiesiog „garsintuvas“. Jie grąžina garsus, kurių žmogus ilgą laiką negirdėjo arba girdėjo neaiškiai. Todėl pirmomis dienomis ar savaitėmis kai kurie garsai gali atrodyti neįprasti: savo balsas, indų barškėjimas, žingsniai, popieriaus čežėjimas ar aplinkos triukšmas.

2025 m. sisteminė apžvalga apie naujų klausos aparatų naudotojų adaptaciją parodė, kad pripratimas prie aparatų nėra vienodas visiems žmonėms. Kai kuriems naudotojams pagerėja kalbos supratimas triukšme ir subjektyvus klausos vertinimas, bet pokyčiai dažniausiai būna nedideli ir priklauso nuo kelių veiksnių. Svarbiausi iš jų – nuoseklus klausos aparatų naudojimas ir klausos praradimo laipsnis.

Paprastai tariant, smegenims reikia laiko vėl priprasti prie pilnesnio garsų pasaulio. Todėl labai svarbu aparatus nešioti kasdien, o ne tik „kai labai reikia“. Kuo nuosekliau žmogus juos naudoja, tuo daugiau laiko smegenys turi prisitaikyti prie naujo garso.

Kodėl geriau nelaukti?

Negalima teigti, kad kiekvienam žmogui, kuris pradeda naudoti klausos aparatus anksčiau, būtinai bus lengva prie jų priprasti. Adaptacija priklauso nuo klausos sutrikimo, lūkesčių, aparato pritaikymo, paciento motyvacijos ir kasdienio naudojimo.

Tačiau moksliškai saugi išvada yra tokia: laukti daug metų nėra naudinga. Kuo ilgiau žmogus gyvena su negydytu klausos sutrikimu, tuo labiau jis prisitaiko prie blogesnio girdėjimo. Jis gali pradėti vengti pokalbių, triukšmingų vietų, šeimos susibūrimų ar situacijų, kuriose sunku suprasti kalbą.

Sisteminė apžvalga apie tai, kodėl žmonės kreipiasi arba nesikreipia dėl klausos sutrikimo, parodė, kad sprendimą naudoti klausos aparatus lemia ne tik audiograma. Svarbūs ir kiti aspektai: ar žmogus pats jaučia problemą, ar supranta klausos aparatų naudą, ar turi artimųjų palaikymą ir ar gauna aiškią specialisto konsultaciją.

Todėl ankstyva klausos patikra naudinga net tada, kai žmogus dar nėra tikras, ar jam jau reikia klausos aparatų. Specialistas gali įvertinti klausą, paaiškinti situaciją ir padėti pasirinkti tinkamiausią sprendimą.

Ką svarbu žinoti prieš pradedant naudoti klausos aparatus?

Pirmas dalykas – nereikėtų tikėtis, kad klausos aparatai per vieną dieną grąžins „jaunystės klausą“. Jie padeda geriau girdėti ir suprasti kalbą, bet prie naujo garso reikia priprasti.

Antras dalykas – pirmos savaitės yra labai svarbios. Jeigu garsas atrodo per aštrus, per tylus, per garsus arba nepatogus, tai nereiškia, kad aparatai netinka. Dažnai reikia papildomo reguliavimo ir kontrolinio vizito.

Trečias dalykas – kasdienis naudojimas yra būtinas. Jeigu aparatai nešiojami tik retkarčiais, smegenys gauna per mažai laiko prisitaikyti. Dėl to žmogui gali atrodyti, kad aparatai „nepadeda“, nors iš tikrųjų jie tiesiog nėra naudojami pakankamai nuosekliai.