Skirtingi klausos aparatai: kaip suprasti gamintojus, modelius ir technologinius lygius?

Renkantis klausos aparatus, žmogus labai greitai susiduria su daugybe pavadinimų: Phonak, Oticon, Signia, Widex, ReSound, Starkey, Rexton, Unitron, Bernafon, Philips. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad visi tai yra visiškai skirtingi gamintojai. Tačiau realybėje klausos aparatų rinka yra labiau koncentruota: daug žinomų prekės ženklų priklauso kelioms didelėms tarptautinėms grupėms.

Todėl pacientui svarbu suprasti vieną dalyką: renkantis klausos aparatą nereikėtų aklai lyginti tik pavadinimų, raidžių ar skaičių. Daug svarbiau suprasti, kokio tipo aparatas jums siūlomas, kokio technologinio lygio jis yra, kaip jis bus pritaikytas ir ar realiai padės jūsų kasdienėse situacijose.

Kas yra „didysis šešetas“ klausos aparatų rinkoje?

Klausos aparatų rinkoje dažnai minimas „didysis šešetas“ – tai pagrindiniai pasauliniai klausos aparatų prekės ženklai arba gamintojų grupės, kurios daugelį metų dominavo profesionaliai pritaikomų klausos aparatų rinkoje. Istoriškai dažnai buvo minimi šeši didieji žaidėjai, tačiau po 2019 m. Sivantos ir Widex susijungimo atsirado WS Audiology, todėl šiandien tiksliau būtų kalbėti apie didįjį penketą gamintojų grupių: Sonova, Demant, WS Audiology, GN Hearing ir Starkey. Rinkos apžvalgose nurodoma, kad šios penkios grupės užima apie 90 % pasaulinės klausos aparatų rinkos.

Tačiau pacientui praktikoje vis dar dažniau matomas ne „didysis penketas“, o žinomi prekės ženklai: Phonak, Oticon, Signia, Widex, ReSound, Starkey, Rexton, Unitron, Bernafon, Philips ir kiti. Dėl to galima sakyti taip: gamintojų grupių šiandien yra mažiau, bet prekės ženklų – daug.

Kodėl skirtingi pavadinimai gali priklausyti tam pačiam gamintojui?

Vienas svarbiausių dalykų, kurį turėtų žinoti pacientas: skirtingi klausos aparatų pavadinimai nebūtinai reiškia visiškai skirtingas įmones.

Pavyzdžiui, Sonova grupei priklauso tokie klausos sprendimų prekės ženklai kaip Phonak, Unitron, Hansaton ar kiti. WS Audiology valdo tokius prekės ženklus kaip Signia, Widex, Rexton, Audio Service ir Vibe. Demant yra grupė, susijusi su Oticon, Bernafon, Sonic, Philips Hearing Solutions, taip pat diagnostikos prekės ženklais, tokiais kaip Interacoustics, MedRx ir Audioscan. GN Group medicininės klausos technologijos srityje turi ReSound, Beltone, Interton ir Danavox prekės ženklus.

Tai nereiškia, kad visi vienos grupės aparatai yra vienodi. Kartais jie turi skirtingas platformas, skirtingą pritaikymo filosofiją, skirtingą programinę įrangą, skirtingą kainodarą ir skirtingą pozicionavimą rinkoje. Tačiau pacientui svarbu suprasti, kad pavadinimų įvairovė gali būti didesnė nei realus gamintojų skaičius.

Ar tarp klausos aparatų gamintojų yra didelių skirtumų?

Sąžiningas atsakymas: taip, skirtumų yra, bet jie dažnai nėra tokie dideli, kaip atrodo reklamoje.

Visi didieji gamintojai šiandien gamina modernius skaitmeninius klausos aparatus. Jie turi triukšmo slopinimą, kryptinius mikrofonus, grįžtamojo ryšio valdymą, skirtingas klausymo programas, įkraunamus modelius, išmaniųjų telefonų programėles ir belaidžio ryšio funkcijas. NIDCD (JAV nacionalinis kurtumo ir kitų komunikacijos sutrikimų institutas) paaiškina, kad šiuolaikiniai skaitmeniniai klausos aparatai gali būti programuojami pagal konkretų klausos praradimą ir klausymo aplinkas, o kryptiniai mikrofonai padeda geriau girdėti kalbą triukšme.

Todėl neteisinga sakyti, kad vienas gamintojas yra „geras“, o visi kiti – „blogi“. Profesionaliai pritaikytas aukštesnio lygio aparatas iš bet kurio didžiojo gamintojo dažniausiai gali duoti gerą rezultatą. Skirtumai labiau atsiranda detalėse: kaip aparatas apdoroja kalbą triukšme, kaip skamba muzika, kaip veikia Bluetooth, kiek patogi programėlė, kiek ilgai aparatas veikia įkrautas, kokie priedai prieinami ir kaip specialistas moka tą aparatą sureguliuoti.

Ar brangesnis klausos aparatas visada geresnis?

Jeigu kainodara sudaryta sąžiningai, o kainų skirtumą lemia būtent aukštesnis technologinis lygis, brangesnis klausos aparatas dažniausiai yra technologiškai pažangesnis. Jis gali turėti geresnį triukšmo valdymą, tikslesnį kalbos išskyrimą sudėtingose aplinkose, išmanesnį automatinį aplinkos atpažinimą, daugiau komforto funkcijų ir platesnes prisitaikymo galimybes.

Vis dėlto svarbu pabrėžti: aukštesnio lygio aparatas paprastai turi daugiau galimybių, tačiau ne kiekvienam žmogui visų tų galimybių reikia.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus daugiausia būna namuose, kalbasi vienas su vienu, retai lankosi triukšmingose vietose ir jam svarbiausia aiškiai girdėti artimuosius ar televizorių, paprastesnio technologinio lygio aparatas gali visiškai atitikti jo poreikius. Tokiu atveju aukščiausio lygio aparatas nebus blogesnis, bet jo papildomos funkcijos gali būti mažiau juntamos kasdienybėje.

Tačiau jeigu žmogus dirba su žmonėmis, dažnai būna restoranuose, susitikimuose, renginiuose, vairuoja, kalba telefonu ar dažnai patenka į triukšmingas aplinkas, aukštesnio technologinio lygio klausos aparatas gali turėti aiškų pranašumą. Tokiose situacijose svarbesni tampa triukšmo slopinimas, kryptiniai mikrofonai, kalbos išskyrimas, automatinis prisitaikymas prie aplinkos ir bendras klausymosi komfortas.

Todėl renkantis klausos aparatą svarbiausia klausti ne tik „kuris aparatas geriausias?“, bet ir „kuris aparatas geriausiai atitinka mano gyvenimo būdą?“. Aukštesnis technologinis lygis suteikia daugiau galimybių, tačiau geriausias pasirinkimas yra tas, kurio galimybės realiai reikalingos konkrečiam žmogui ir kuris yra tinkamai pritaikytas bei sureguliuotas.

Kodėl pacientui sunku palyginti klausos aparatus?

Pacientui sunku palyginti aparatus dėl kelių priežasčių. Pirma, skirtingi gamintojai naudoja skirtingus technologinių lygių pavadinimus: vieni naudoja skaičius, kiti žodžius, treti platformų pavadinimus ar raidžių kombinacijas. Antra, skirtingi centrai dažnai dirba su skirtingais gamintojais. Trečia, tas pats technologinis lygis skirtinguose gamintojuose nebūtinai reiškia identišką veikimą.

Todėl pacientui nereikėtų lyginti tik „7“, „9“, „90“, „440“, „Premium“, „Advanced“ ar kitų žymėjimų. Tai yra gamintojų vidaus sistema, o ne universalus tarpusavio palyginimas. Daug svarbiau lyginti, kaip aparatas veikia konkretaus žmogaus gyvenime.

Ką iš tikrųjų verta lyginti?

Geriausia lyginti ne pavadinimus, o realų rezultatą. Ar su aparatu aiškiau girdite kalbą? Ar mažiau pavargstate klausydamiesi? Ar patogu nešioti? Ar nešvilpia? Ar jūsų balsas skamba priimtinai? Ar specialistas gali atlikti korekcijas? Ar jums aiškiai paaiškinama, ko tikėtis per adaptacijos laikotarpį?

Klausos aparatas nėra tik prekė. Tai įrankis, kuris turi būti pritaikytas konkrečiai klausai, ausies anatomijai, gyvenimo būdui ir žmogaus lūkesčiams. Net labai geras aparatas gali nuvilti, jei jis netinkamai sureguliuotas. Ir atvirkščiai – tinkamai parinktas vidutinio lygio aparatas gali duoti labai gerą rezultatą, jei jis atitinka žmogaus poreikius.