Ar prasta klausa gali didinti demencijos riziką?

Prastėjanti klausa dažnai laikoma įprasta senėjimo dalimi, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jos nereikėtų ignoruoti. Klausa svarbi ne tik tam, kad geriau girdėtume aplinką ar artimųjų balsus. Ji taip pat susijusi su smegenų darbu, bendravimu ir kasdieniu aktyvumu.

Kai žmogus blogiau girdi, smegenys turi dirbti intensyviau. Jos nuolat bando „užpildyti“ neišgirstas kalbos dalis, todėl klausymasis tampa varginantis. Ilgainiui žmogus gali pradėti vengti pokalbių, susitikimų ar triukšmingų vietų. Tai gali mažinti socialinį aktyvumą, o socialinė izoliacija yra vienas iš veiksnių, siejamų su blogesne kognityvine sveikata.

2024 m. mokslinėje apžvalgoje „Hearing loss and dementia in older adults: A narrative review“ nurodoma, kad klausos praradimas vyresniame amžiuje yra susijęs su beveik du kartus didesne demencijos rizika. Autoriai taip pat pabrėžia, kad klausos praradimo valdymas, pavyzdžiui, klausos aparatai, gali būti viena iš priemonių, padedančių kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms lėtinti kognityvinį silpnėjimą.

Svarbu suprasti: klausos aparatai nėra vaistas nuo demencijos ir negali garantuoti, kad žmogus jos išvengs. Tačiau tinkamai pritaikyti klausos aparatai gali sumažinti klausymosi įtampą, padėti aiškiau suprasti kalbą ir išlikti aktyvesniam kasdienėse situacijose.

Didelis ACHIEVE tyrimas parodė, kad vyresniems žmonėms, turintiems didesnę kognityvinio silpnėjimo riziką, klausos intervencija per 3 metus sulėtino mąstymo ir atminties gebėjimų blogėjimą 48 %. Tai nereiškia, kad klausos aparatai visiems vienodai sumažina demencijos riziką, tačiau tyrimai rodo, kad klausos korekcija gali būti svarbi sveiko senėjimo dalis.

Dėl šios priežasties klausos patikros nereikėtų atidėlioti. Kuo anksčiau nustatomas klausos sutrikimas, tuo paprastai lengviau žmogui prisitaikyti prie klausos aparatų, išlaikyti aktyvų bendravimą ir geresnę gyvenimo kokybę.